- sutuoktuvinis
- sutuoktùvinis, -ė adj. (1) DŽ, NdŽ; Ser 1. skirtas sutuoktuvėms: Ji sukiojo savo sutuoktuvinį žiedą aplink pirštą rš. 2. atliekamas per sutuoktuves, vestuvinis: Jau mudviem sutuoktuvinės dainos neuždainuos V.Kudir. 3. gimęs santuokoje: Sutuoktuvinis (teisėtas) vaikas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.